įlaidus

įlaidùs, -ì adj. (4) 1. laisvas, minkštas, nesukrus (apie siūlus, virves): Tokis įlaidùs siūlas Ūd. Virvė labai įlaidì Trgn. Įlaidų siūlą nelabai kas moka suverpt Alv. Įlaĩdūs siūlai greit trūksta Sn.

įlaĩdžiai adv.: Ataudus įlaĩdžiai suverpk, tai bus gražus audeklas į bovelną Mrj. Suverpė gerai – nesukriai, įlaidžiai Lkm.

2. švelnus, lengvas, nestiprus: Tas alus visai įlaidus, nuo jo negalima pasigerti Škn. Akmuo netirpsta nei vandenyje, nei įlaidžioje (lengvoje) ugnyje A1883,48. Oras visai įlaidus, labai panašu į atlydį Škn. Kai sumažės šalčiai, kai oras pasidarys kiek įlaidèsnis, važiuosme į Šiaulius Šl. Kad tarp speigų nešaltas oras, bus įlaidùs J. 3. gardus, geras valgyti, kurio daug galima suvalgyti: Srėbk, kiek nori, tiek, – žirnynė toki įlaidi y[ra] KlvrŽ. Tas tai man pats įlaidžiausias valgis Krkl. 4. dukslus, talpus, erdvus, platus: Tas batas įlaidus, t. y. koja lengvai įeina J. Įlaidì batai Šts. Tie klumpiai pamatyti tokie briauzgos, bet kojai įlaidūs Grg. Kad ir mažas [žmogus], bet įlaidus, daug gali suvalgyti (daug jam telpa) Užv. Taip įlaidì ta duobė, ka žmogus jo[je] pasikavo[ja] Vdk. Skietas įlaidùs, t. y. storą ir ploną siūlą įleidžia, gali storą ir ploną audeklą dėti, priema viską J. Šiandien daug įvėriau, teip skietas įlaidus, geras verti Grg.

įlaidù n.: Invažiuoti [prasūkan] inlaidù, tiktai išvažiuoti sunkù Vr.

5. lengvas, purus, sugeriantis vandenį (apie žemę): Jų žemė minkšta, įlaidì – vanduo neilgai talkšo An. Ten geriau auga javai – įlaidesnė žemė Pc. 6. nuolaidus, sukalbamas; atlaidus: Jis buvo žmogus geros širdies, įlaidus A1883,251. Mūs Jonas ot įlaidus, niekados jo negalima įpykdyti Alv. Nereikia būti tokiam įlaidžiam Mrs. Pasiderėk, jis toks įlaidus žmogus, ir nuleis Kair. Skaitytojai tebūna įlaidžiais kritikais šio numerio rš. Būk įlaidus, nenorėk pražuvimo našlaitės rš.